- kūčkailiai
- kū́čkailiai sm. pl. (1) seni suplyšę kailiniai: Eidamas gulti nusinešk ir tuos kū́čkailius užsikloti Kair. Paimsiu tuos kūčkailius, apsivilksiu, ir bus gerai Škn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kūčkailis — sm. (1), kùčkailis (1) 1. avikailio atkarpa, skiautė: Kūčkailis – kailio skiautis, gabalas J. Kol kailinius pasiuvo, prikarpė visą krūvą kūčkailių Jnš. Paimk kokį kūčkailį ir užlopyk alkūnes Jrb. Ar nėra kokio kūčkailio – reiktų kalniai sulopyt… … Dictionary of the Lithuanian Language
ragožis — 2 ×ragõžis sm. (2) žr. ragažė 2: Kas gali tokį ragožį šventą dieną vilkėti! Krtv. ^ Sustyrę kai ragõžiai kūčkailiai Škn … Dictionary of the Lithuanian Language